Kitabu Teuhid - Libri i Teuhidit
Libri i Njėsimit: Pėrmbajtja nga tema Devijimi i njerėzve te librit Njėshmėria e Allahut shkruar nga Sheikh Feuzan i cili shpjegon origjinėn i shirkut.
Unė nuk i krijova xhindėt dhe njerėzit pėrveēse qė tė mė adhurojnė (vetėm) Mua. Unė nuk kėrkoj prej tyre asnjė furnizim e as dua qė tė mė ushqejnė. Me tė vėrtetė Allahu ėshtė Furnizuesi Fuqiplot.
{51:56-58}
Nėse njė foshnjė do tė lihej e lirė nė pastėrtinė e saj natyrale e nuk do tė ndikohej, me kalimin e kohės, nga mendimet dhe idetė e askujt, atėherė ajo do ta pranonte dhe pohonte ekzistencėn e Allahut si diēka mė se tė natyrshme, e cila nuk ka nevojė pėr diskutim dhe nė tė njėjtėn kohė do ta adhuronte Allahun pa i bėrė shirk e duke iu bindur me pėrulje urdhėrave tė Tij. Por janė shejtanėt, prej njerėzve dhe xhindėve, ata qė e largojnė atė nga rruga drejtė. Pa ndėrhyrjen e tyre foshnja, kur tė rritej, do ta plotėsonte Teuhidin (Njėsimi i Allahut) e vėrtetė ashtu siē duhet, sepse ai ėshtė rrėnjosur thellė nė natyrėn e ēdo njeriu, ndėrsa shirku ėshtė si ai mishi i huaj, i cili megjithėse nė dukje duket sikur ėshtė pjesė e pandarė e trupit, nė tė vėrtetė ėshtė diēka e huaj, tė cilėn trupi nuk mund ta pranojė.
Allahu i Madhėruar thotė:
Ktheje fytyėn tėnde nga feja e vėrtetė (duke adhuruar vetėm Allahun). (Kjo ėshtė) feja e Allahut nė tė cilėn i krijoi njerėzit. Ska dyshim se krijimi i Allahut nuk mund tė ndryshohet.
{30:30}
Profeti (paqja qoftė mbi tė) thotė:
Tė gjithė njerėzit lindin nė natyrėn e tyre tė pastėr (e cila pėrputhet me fenė islame), por janė prindėrit e tij ata qė e shndėrrojnė atė nė ēifut, kristian apo mexhus
1.
{Trans. Buhariu dhe Muslimi}
Pra njerėzit nė thelb janė tė predispozuar qė ta njohin e ta pranojnė Teuhidin falė natyrės me tė cilėn i ka krijuar Allahu.
Pas krijimit tė babait tė njerėzimit, Ademit, pasardhėsit e tij, pėr shumė breza me rradhė, iu pėrmbajtėn Teuhidit tė vėrtetė pa e njohur shirkun. Pėr kėtė Allahu i Madhėruar thotė:
Njerėzit i pėrkisnin njė feje tė vetme, dhe (kur u larguan nga rruga e drejtė) Allahu dėrgoi Profetėt pėr tė pėrgėzuar (besimtarėt) e pėr t'u tėrhequr vėrejtjen (jobesimtarėve).
{2:213}
Pėr herė tė parė, shirku dhe devijimi nga Besimi i vėrtetė u shfaqėn tek populli i Nuhut, i cili konsiderohet si profeti i parė i dėrguar nga Allahu nė tokė. Allahu i Madhėruar, duke iu drejtuar Profetit Muhamed (paqja qoftė mbi tė), thotė:
Ne tė shpallėm ty (Kuranin) ashtu siē i shpallėm mė parė Nuhut dhe profetėve pas tij.
Ibn Abasi, djali i xhaxhait tė Profetit, ka thėnė:
"Gjatė periudhės kohore ndėrmjet Ademit dhe Nuhut, d.m.th. pėr dhjetė breza me rradhė, njerėzit ndoqėn fenė e vėrtetė, Islamin." Njė nga argumentet qė mbėshtesin thėnien e Ibn Abasit ėshtė dhe ajeti i mėposhtėm:
Njerėzit nuk i pėrkisnin pėrveēse njė feje tė vetme, por (me kalimin e kohės) ata u pėrēanė, ndaj dhe Allahu u dėrgoi profetėt.
Pra shkaku i dėrgimit tė profetėve ishte largimi i njerėzve nga feja e Allahut.
Edhe arabėt, pėr njė kohė tė gjatė, iu pėrmbajtėn fesė sė Ibrahimit 2, derisa njė person, emri i tė cilit ishte Amru Ibn Luha, solli pėr herė tė parė nė Gadishullin Arabik disa idhuj prej druri dhe guri, tė cilat ua shpėrndau disa prej fiseve mė kryesore arabe. Me kalimin e kohės idhujtaria u pėrhap nė tė gjithė Gadishullin Arabik dhe arabėt filluan tė adhuronin idhujt e tė flijonin pėr nder tė tyre, derisa Allahu, me Mirėsinė e Tij, dėrgoi Profetin Muhamed (paqja qoftė mbi tė), i cili pas njėzetė e tre vjet pėrpjekjesh e sakrificash arriti tė shkatėrronte nga themelet idhujtarinė e tė rikthente pėrsėri Besimin e pastėr nė zemrat e njerėzve. Mė pas, gjeneratat e para tė muslimanėve arritėn t'i pėrmbaheshin rrugės sė Profetit (paqja qoftė mbi tė). Me kalimin e kohės, si pasojė e pėrhapjes sė injorancės dhe ndikimit negativ tė kulturave dhe feve tė popujve tė tjerė, format e ndryshme tė shirkut filluan tė shfaqen nė vende tė ndryshme tė Botės Islame, veēse kėsaj rradhe jo me emrat e tyre origjinalė, por nėn maskėn e lloj-lloj emrave e rrymave tė ndryshme.
Kėshtu, me pretekstin e dashurisė pėr njerėzit e devotshėm, nė shumė vende filloi tė pėrhapej dukuria e adhurimit tė varreve, por tanimė lutjet dhe flijimet qė bėheshin tek kėto varre, filluan tė mos konsiderohen mė, si adhurim i kėtyre njerėzve, por thjesht si kėrkim i ndėrmjetėsimit tė tyre, duke harruar se edhe idhujtarėt e kohės sė Profetit (paqja qoftė mbi tė), kur u pyetėn se pėrse i adhuronin idhujt e tyre, u pėrgjigjėn:
"Ne nuk i adhurojmė ata, pėrveēse qė tė na afrojnė te Allahu."
Kuran, sure 39, Ajeti 3
Duhet tė theksojmė se pjesa dėrmuese e atyre qė i bėjnė shok Allahut, si nė kohėt e vjetra, ashtu dhe nė kohėn e sotme, besojnė dhe pohojnė se Allahu ėshtė Krijuesi, Zotėruesi dhe Furnizuesi i ēdo gjėje qė egziston, ndaj dhe shirku i tyre nuk qėndron tek besimi i egzistencės sė krijuesve tė tjerė pėrveē Allahut, por tek shoqėrimi qė i bėjnė ata Allahut nė adhurim.
Allahu i Madhėruar thotė:
Dhe shumica e tyre nuk e besojnė Allahun pėrveēse duke i shoqėruar Atij zota tė tjerė.
{12:106}
Nėse hedhim njė vėshtrim nė historinė njerėzore, shohim se individėt, grupet apo rrymat qė mohojnė ekzistencėn e Allahut janė tė paktė, po tė krahasohen me pjesėn tjetėr tė njerėzve qė pranojnė egzistencėn e Tij. Nė pėrgjithėsi, shkaku i mohimit tė kėtyre njerėzve ėshtė mendjemadhėsia, pasi ēdo njeri thellė nė zemrėn e tij e di dhe e ndjen qė egziston njė Krijues Inteligjent qė ka krijuar ēdo krijesė, sepse logjika e shėndoshė nuk pranon egzistencėn e njė krijese pa Krijuesin e saj. Nga ana tjetėr, pėrsosmėria dhe preēizioni i organizimit dhe sistemimit tė universit, duke filluar qė nga sistemet supergjigande tė galaktikave e deri nė sistemet mikroskopike tė atomeve janė njė provė e pakundėrshtueshme qė provon egzistencėn e njė Fuqie Inteligjente tė Plotfuqishme, e cila ėshtė Allahu i Madhėruar.
Website kitab-teuhid.com publikon permbajtjen e librit tė dijetarit tė madhė me titullė Njėsimi i Allahut.
Mise en page © 2008 Elephorm et Alsacréations